Facebook Susisiekite su mumis
+37066253650

Apie kikboksingą

Kikboksas (kikboksingas) – kovinio sporto šaka, gimusi 1960-aisiais metais. Grupuojama pagal tai, kur vyksta varžybos. Skirstoma į kovas ringe ir kovas ant tatamio. Ringe kovojama šiose trijose disciplinose: Full Contact, K1 Style ir Low Kick. Ant tatamio kovojama keturiose disciplinose: Point Fighting, Light Contact, Kick Light ir solines kompozicijas (muzikinės formos).

Amerikietiškas kikboksas

Amerikietiško kikbokso atšakos gimtinė yra JAV. 1960-aisiais metais, kada rytų kovos menai buvo ant bangos, sportininkai pradėjo praktikuoti pilno kontakto dvikovas.

Kikbokse, skirtingai nuo daugelio kitų tuo metu populiarių kovos menų (taekwando ir karate shotokan) taisyklėse nebuvo smūgio jėgos apribojimų, dvikova nebuvo stabdoma po techninio veiksmo atlikimo (kai smūgis pasiekdavo taikinį), buvo leisti smūgiai rankomis į galvą (būtent todėl buvo pasiskolinta bokso technika ir bokso pirštinės). Iš pradžių nauja sporto šaka vadinosi full-contact karate (pilno kontakto karatė). Terminą karatė visi suprasdavo kaip bet kurios rytų kovos menus, nesvarbu ar tai karatė, taekwando ar ušu. Netrukus, dėl tradicinio karatė funkcionierių protestų, buvo atsisakyta pavadinimo ir buvo priimtas naujas terminas – kikboksas. Full-contact pavadinimas išliko iki šių laikų kaip viena iš kikbokso disciplinų. 1974 m. buvo įkurta pirmoji profesionalaus kikbokso organizacija – PKA (Professional Karate Association). 1974 metais susiformavo sporto šaka – kikboksas (kikboksingas).

Amerikietiškas kikboksas labai greitai populiarėjo Europoje. Būtent Europoje 1976 metais buvo įkurta seniausia mėgėjiško kikbokso organizacija WAKO (World Association of Kickboxing Organizations).

Japoniškas kikboksas (K-1)

Japoniška kikbokso atšaka susijusi su Tailando bokso atsiradimu Japonijoje. Tailando boksas, nepaisant konkurencijos su karate kiokushin, sugebėjo užimti savo ganėtinai plačią nišą, tiesa tai buvo labai modifikuota Tailando bokso rūšis. Praktiškai japoniškas kikboksas – tai perdarytos Tailando bokso taisyklės. Pagrindinis skirtumas: buvo draudžiama smūgiuoti alkūnėmis (buvo manoma, kad dažni prakirtimai alkūnių smūgiais padaro kovas ne tokiomis įspūdingomis, nes žiūrovai pageidauja švarių nokautų, o ne dėl traumų nutrauktų kovų) ir kitokia taškų skaičiavimo sistema – Tailando bokse smūgiai kojomis vertinami labiau negu rankomis, o K-1 subalansavo taškų vertinimą kojomis ir rankomis.

1970 metais japonišką kikboksingą vystė trys pagrindinės organizacijos: AJKBA (All-Japan Kick-Boxing Association), WKBA (World Kick-Boxing Association) ir lyga “Kakutogi”. 1981 metais japoniškų organizacijų populiarumas labai stipriai sumažėjo ir jos užleido pirmaujančias pozicijas amerikietiškai WKA. 1980 metų pabaigoje vėl pradėjo kurtis nauji kikboksingo funkcionieriai, o 1993 metais atsirado kompanija K-1, būtent K-1 pavertė japonišką kikboksingą vienu iš labiausiai išvystytu profesionaliu koviniu sportu visame pasaulyje.

K-1 – tai japonų organizacija, kuri buvo įkurta 1993 metais. Jos įkūrėjas Kazuyoshi Ishii. Kazuyoshi Ishii rūpinosi organizacija ir kikbokso kovų populiarinimu. Organizacija rengdavo kasmetinius turnyrus. K-1 buvo sukurta kaip turnyras, kuriame pagal modifikuotas taisykles galėjo rungtis įvairių kontaktinių kovos menų atstovai. “K” raidė pavadinime simbolizuoją kikboksą, karatė, kung-fu.

K-1 buvo pajėgiausia japoniško kikboksingo organizacija, iškėlusi profesionalų kikboksingą į neregėtas aukšumas. Profesionalus kikboksingas pagal populiarumą prilygo tuometiniams lyderiams: boksui ir mišriems kovos menams.

Japonišką kikboksingą faktiškai susiejo su K-1, nuo 2000 metų terminą K-1 pradėjo vis dažniau oficialiai naudoti, kaip kikboksingo padalinio pavadinimą.
Kartu su tailandietišku boksu (muaythai) japoniškas kikboksas atkeliavo į Europą, pirmiausia į Olandiją. Būtent Olandija tapo vienu iš pagrindinių pasaulio kikboksingo centru.

Kikbokso taisyklės

Kikboksas turi šias disciplinas:

1. Point fightig

Kikbokso disciplina, kurioje draudžiami striprūs smūgiai, akcentuoti smūgiai rankomis ir kojomis. Dėl šių apribojimų kovos tempas yra lėtesnis, negu kovoje pagal full-contact. Pergalė skiriama sportininkui pademonstravusiam geriausią rankų ir kojų techniką ir atlikusiam daugiau smūgių kojomis ir rankomis. Dvikova nuolatos stabdoma, nes po kiekvieno tikslaus smūgio ranka ar koja teisėjas sustabdo kovą ir skiria taškus. Kovojama ant tatamio.

2. Light-contact

Kikbokso disciplina, kurioje draudžiami stiprūs smūgiai (išimtis, kai priešininkas netikėtai „užėjo“ ant smūgio), skaičiuojami nokdaunai ir nokautas, tačiau už nokdauną taškai nėra skaičiuojami. Pirmenybė yra skiriama kojų smūgiams, labiausiai vertinami smūgiai su šuoliais. Šiame stiliuje kovotojai nesustoja po smūgio atlikimo. Teisėjai skaičiuoja taškus už kiekvieną tikslą pasiekusį smūgį. Kovojama ant tatamio.

3. Full-contact

Kikbokso disciplina, kurioje smūgiai kojomis ir rankomis atliekami be jėgos apribojimo, pilnas kontaktas. Taip pat, kaip ir bokse skaičiuojami nokdaunai ir nokautai. Kovojama ringe.

4. Full-contact su low-kick

Kikbokso disciplina, kurioje leidžiama atlikti smūgius kojomis į vidinę ir išorinę šlaunies pusę. Leidžiama vienoje atakoje atlikti vieną smūgį keliu. Kovojama ringe.

5. Solinė kompozicija

Kikbokso disciplina, kurioje varžybos vyksta grojant muzikai. Yra trys rūšys. Kompozicijos atliekamos “kietame” stiliuje, “lengvame” stiliuje ir su daiktais. Atliekama ant tatamio.

6. K-1

Pilno kontakto kova. Leidžiama vienoje atakoje atlikti vieną smūgį keliu. Kovojama ringe.

7. Kick light

Disciplinos taisyklės beveik tokios pačios kaip ir light contact, vienintelis skirtumas tas, kad šioje disciplinoje galimi smūgiai į vidinę ir išorinę šlaunies pusę (low kick). Kovojama ant tatamio.